01/07/2026
Na, tai sveiki drūci po visų karštų dzienukių ☀️ Jau ir palaistė, ir pagriaudzė ovaš. Tep sakant, sveiki sugrįžį in lietuviškų vasarų 😉 O pas mus kiemi, nor gal ir kiek toliau, kvepėj dūmais. Dzievaš nieko nekūrinom 😄 Ale in svecius užsuko mūs mylima Lazdijų Meno Mokykla stovyklautojų kompanija. Ir tep buvom sustarį, kad šitū rozų degsim raku keramiką. O ce tokis raikalas, kadu paglazūruoti keramikos gaminukai raku krosnin drūciai užkaicinami, o tadu su dzidelių raplių pamačiu, sudedami in pjuvenas, šiaudus, popierus ir insikūrus, uždengiami. Tep išdega deguonis, gaunas vadzinama, redukcija. Tį kur nebūna glazūros, molis patampa juodas. O toj glazūra nuog temperatūrų skyrtumo, suaižėja, sutrūkinėja ir ciej tarpukai užjuosta nuog dūmų. Daug ce nebaladosim apie procesų 😉 Svarbiausia, kad ciej katriej atvyko, norėj apie šitų keramikos zabovų dažinoc, pacys noriai glazūravo beigi dalyvavo visam raikali iki pabeigos 😉 Dar tarpi pamandravojom ir su kumelio (nor galėj būc ir kumelės 😄) vuodegos plaukais. Ce kadu ant karšto gaminuko povaliuko liečiant jie glaudziami. Tadu jie čyrška, dega, strošnai smyrda 🫣😉, ale ant molio palieka savo degesio raštų 😉
Tai va ciek navynų iš mūs molio kiemuko. Dzėkavojam mokytojom Rita Vaickelionienė ir Vilmai Jankauskienei už jų atsidavimū savai profesijai ir ščyrų rūpestį jaunąja karta 🤝
