23/02/2026
Noriu supažindinti su balučiais. Jie yra viena iš persų krašto klajojančių tautų, gyvenanti Irano plokščiakalnio Pietryčiuose. Didysis Balučistanas driekiasi per trijų valstybių teritorijas: Iraną, Afganistaną ir Pakistaną.
Balučiai yra atvykėliai iš Vakarų, kaip patys teigia, iš Sirijos Alepo. Jų kalbos specifika (Šiaurės Vakarų iranėnų kalba, panaši į persų ir kurdų kalbas) taip pat rodo, kad balučiai yra imigrantai iš Vakarų. Balučių migracija vyko Sasanidų laikotarpiu, t.y. gerokai prieš 7 a. arabų užkariavimus ir islamo plėtrą. Vis tik tarp balučių paplitęs jų kilmės pasakojimas kalba apie tai, kad jie yra Hamzos ibn Abdul-Muttalibo, islamo pranašo Muhamado dėdės, provaikaičiai; kad padėję Pranašo anūkui Huseinui mūšiuose. Nors pasakojimai apie kilmę iš Pranašo dėdės nėra pagrįsti, bet tokios jau mados šiandienos Irane, Afganistane ir Pakistane - šiose šalyse visa, kas gera, manoma, prasideda sulig islamo atėjimu. Dėl to balučiai irgi norėjo savo istoriją surišti su islamiškais įvykiais.
Jų migracijos į Persiją, kur dabar Khorosano ir Sistano provincijos Irane, priežastis greičiausiai yra gamtinių sąlygų pokyčiai. Vėlesni nesutarimai su Iraną valdančiomis bujidų (9-10 a.) ir ghaznavidų (9-11 a.) dinastijomis dėl balučių veiklos - pasitaikančio karavanų grobstymo - pastūmėjo juos migruoti dar toliau į Rytus link Pakistano. Tik nedidelė dalis balučių liko gyventi Irane, kiti apsistojo žemėse palei Persijos įlanką, kuriose 16 a. konfliktavo Irano Safavidų ir Indijos subkontinento Mogulų dinastijų interesai. Tad ramių laikų balučiams niekada nebuvo. Visose jų gyvenamose valstybėse balučių regionai yra marginalizuoti, skurdūs, balučių gentys nesugeba susivienyti, teko gyventi ne vieno karinio konflikto sūkuryje.
Kaip ir didžioji šių kraštų gyventojų, balučiai yra musulmonai. Vis tik su islamu yra derinami ir jų kultūriniai, šamaniniai tikėjimai. Balučiai tiki antgamtinėmis galiomis, siedami jas su gamtos stichijomis - vėju ar jūra. Tikima, kad blogis (nazzar) arba džinai (Kurane minimos būtybės, sukurtos Dievo ir gyvenusios žemėje prieš žmones) gali sugriauti žmogaus gyvenimą, jei su jomis netinkamai elgiamasi.
Išsiskirianti yra balučių muzika, grojama styginiu sorud instrumentu. Melodijos turi pasikartojantį, beveik transinį ritmą, kuris naudojamas ir gydymo ritualuose. Tai primena kai kurias Centrinės Azijos ir net sufijų-mistikų praktikas. Dažnai pritariant minėtam instrumentui yra dainuojami tokie epai, kaip Dusten-u Šyryn meilės istorija. Senojoje poezijoje išlikę daug senų iranėnų kalbų elementų, tai pritraukia filologų dėmesį.
Gyvenimas pusdykumėse formavo savitą estetikos pojūtį: stiprios horizontalios linijos, stiprūs spalvų kontrastai. Balučiai vyrai dėvi šalvar kamys tipo plačias kelnes ir ilgus marškinius, nešioja turbanus; moterys dėvi spalvotas suknias su itin detaliais geometriniais siuvinėjimais. Ornamentų tankumas ir sudėtingumas gali rodyti šeimos statusą. O vestuvinė suknelė gali būti siuvinėjama kelerius metus. Įdomu tai, kad siuvinių raštai perduodami moterų linija, tad stebime savotišką tekstilės genealogiją.
Išskirtiniausi tautiniai atributai yra papuošalai. Moterys segi didelius aukso auskarus (dorr), kurie nėra veriami į ausis, o dėl savo svorio kabinami ant aukso grandinėlių ir segami prie galvos. Taip pat naudojamos stambios sagės (tasni) susegti drabužiams.
Nedidelė dalis balučių tebegyvena klajoklių gyvenimą. Daugelis gyvena sėsliai, nedideliuose miesteliuose, o didžioji dalis urbanizuoti. Tačiau iki šiol balučiai riša kilimus - tiek klajoklių palapinių staklėse, tiek mažų miestelių buityje, tiek parsisamdę miestų dirbtuvėse.
Balučių kilimų spalvos dažniausiai tamsios su ryškesniais raudonos, smėlio ir indigo elementais. Spalvos priklauso nuo regionų, kuriuose jie gyvena, augalijos specifikos. Tamsių ir smėlio spalvos atspalvių variacijos - tai nedažytos avies ar ožkos vilna. Mėlyna ir raudona išgaunamos iš indigažolės ir dažinės raudės. Dažniausi balučių kilimų raštai yra geometrizuoti: palapinių miestelių planai, mehrabai (niša mečetėje, rodanti Mekos pusę ir tuo pačiu vartų į rojų simbolika), bet yra ir aptakių linijų bei augalinių motyvų ir gyvūnų. Netgi pasakojamos kaimų istorijos bei vaizduojami žmonės. Garsūs yra balučių karo kilimai, jie pasakoja apie 1979 m. sovietų invaziją į Afganistaną, o taip pat ir apie JAV karinius veiksmus nuo 2003 m. Beplaukių kilimų ir balnakrepšių rišimas Balučistane sena tradicija, kilimų turinčių plauką tradicija nėra sena, tačiau savita.
Kilimai, kurių nuotraukomis dalinuosi, yra išskirtiniai. Nėra lengva rasti tokios spalvos ir raštų kilimų. Juose vaizduojamas gilus miškas, aiškiai matoma medžio vertikalė - tai kosmologinis gyvybės medis. Kilimuose daug apsauginės simbolikos - Fatimos rankelės, šukos, skorpionai ir gyvatės. Daug įvairiausios gyvasties - besisukančios buteh formos svastikos - ir gyvybės - paukščių ir gyvūnų. Daugelis šių kilimų seni, jų vilna dažyta natūraliai, o kilimų kraštai apsiūti ožkos plauko siūlais. Ožkos plaukas vertinamas, jo tekstūra nepatinka gyvatėms ir skorpionams, tad tokiu plauku apsiūtas kilimas tampa saugia vieta žmogui. Iš ožkos plaukų balučiai audžia ir savo gyvenamąsias rudas palapines, jos ne tik nepraleidžia vandens, bet ir saugo nuo minėtų gyvių.
Pasidalinau nuotraukomis iš balučiu buities, kad pažvelgtume į žmones, jų veidus ir aplinką, kurioje gimsta tokios svajingos istorijos kilimuose.
Kilimus gyvai galite pamatyti galerijoje “Persiškų kilimų istorijos”,
Gėlių g. 3, Vilnius.
Susitarkime dėl susitikimo: +370 61737200 (Whatsapp).
