02/05/2018
Kaip Lukui sekėsi gaudyti audros debesis 😮
Balandžio mėnesio pabaiga buvo sutikta su žaibais. Pavasariui ko gero kiek neįprastos orų sąlygos įtakojo tai, jog daugelyje Europos vietų ėmė formuotis galingi kamuoliai debesų gal net labiau primenantys vasaros pabaigoje sutinkamus audrų debesis. Dangaus žemėlapiai rodė neįprastai didelį kiekį žaibų. Žinoma, kartu su audromis pabudo ir visi dangaus medžiotojai taip ilgai miegoję žiemos miegu. Naktį iš balandžio į gegužę iškeliavę kartu su puikiu audrų gaudytoju, kolega M.G. sutikau akimis stebėdamas įspūdingus žaibus, prie kurių jau net kiek nejauku buvo, tačiau akyse matyti vaizdai dar dabar nepalieka mano vaizduotės. Deja gerų kadrų nepavyko prigriebti.
Mūsų nuostabai Gegužės 1 padovanojo dar vieną galimybę pasigrožėti audromis. Vakarop, kaip ir buvo prognozuota, Lenkijoje susiformavo intensyvios audros, kurios keliavo pietryčių Lietuvos pakraščiu. Pasidalinę į komandas išvykome į medžioklę. Bekeliaujant piečiau išvydome aukštus kamuolinius debesis, kurie lėtai slinko horizontu. Kuo labiau artėjome, tuo labiau temo, o galiausiai pamatėme tik audrų pašonėje pasirodančius Mammatus debesis (tarp dangaus stebėtojų dar dažnai vadinamus "papų debesis"). Kartu su jų fotografuoti. Negalėjome atsidžiaugti matomais vaizdais, nes šie debesys tikrai atrodo neįprastai. Kuomet ėmė temti nusprendėme keliauti toliau pasitikti sekančio debesies. Deja, papuolėme į liūtį su nedidele kruša. Matydamas, jog daugiau nieko nepavyks nufotografuoti iškeliavau atgal į Vilnių, tačiau vos tik palikus lietaus frontą galiniame mašinos veidrodėlyje ėmiau matyti kaip vėl blyksi horizontas. Nusukę nuo kelio ėmėme juos fotografuoti. Daugiau foto vėliau, o dabar Mammatus debesų panoraminė nuotrauka.
2018.05.01
